10 aukščiausių pasaulio kalnų

Die 10 höchsten Berge der Welt

Kalnai užima maždaug 26,5 % pasaulio žemės paviršiaus ir juose gyvena daugiau nei 50 % pasaulio gyventojų. Apskaičiuota, kad šiose kalnų ekosistemose yra apie trečdalis pasaulio sausumos biologinės įvairovės, o daugiau nei 80 % Žemės gėlo vandens yra sukaupta kalnų ledynuose.

Keletas tyrimų parodė, kad žemėje yra apie 108 aukšti kalnai, kurių aukštis didesnis nei 7.Pasiekti 200 m.
Dauguma aukščiausių pasaulio viršukalnių yra Indijos ir Eurazijos tektoninių plokščių pakraščiuose Nepalo, Indijos, Kinijos ir Pakistano šalyse ir yra Himalajų bei Karakoramo kalnų grandinės dalis.
Žemiau aprašyti 10 aukščiausių pasaulio kalnų.

 

1) Everesto kalnas 8848 m

Everesto kalnas, kurio aukštis 8.848,86 m yra garsiausias ir aukščiausias kalnas pasaulyje.
Tai taip pat yra ryškiausia viršukalnė tarp septynių viršūnių (Everestas, Akonkagva, Denalis, Kilimandžaras, Elbrusas, Vinsono kalnas ir Karstenšo piramidė).
Everesto kalnas yra Himalajų Mahalangur Himal pogrupyje, Nepalo ir Kinijos autonominio Tibeto regiono pasienyje.
Tibeto vietiniai kalną vadina „Chomolungma“ (Šventoji Visatos Motina), o kiniškai – „Zhumulangma Feng“. Nepalo žmonės ir Nepalo vyriausybė kalną vadina „Sagarmatha“.

Everesto kalno šlaituose yra keletas ledynų, tokių kaip Kangshung ledynas, Khumbu ledynas, Pumori ledynas ir Rongbuk ledynas (Rytų, Centrinis ir Vakarų ledynas). Daugelis upių, tokių kaip Lobujya upė, Rong upė ir Kama upė, kyla iš šių ledynų.

Kaip aukščiausias kalnas pasaulyje, Everestas pritraukia daugybę turistų ir alpinistų iš viso pasaulio ir daugiau nei 5 kartus kasmet jį bando.000 žmonių įkopti į kalną. Tačiau kopimas į šį kalną laikomas itin sunkiu ir į šią aukščiausią viršukalnę gali įkopti tik patyrę alpinistai.
29 d 1953 m. gegužę Naujosios Zelandijos alpinistas seras Edmundas Hillary ir vietinis Nepalo šerpas Tenzingas Norgay tapo pirmaisiais žmonėmis, sėkmingai įkopusiais į Everesto viršukalnę. Iki 2017 m. daugiau nei 7.600 žmonių pasiekė Everesto viršūnę ir apie 300 žmonių žuvo.

 

2) K2 – 8.611m

K2, taip pat žinomas kaip Mount Godwin-Austen arba Chhogori, yra 8.611 m – antras aukščiausias kalnas pasaulyje po Everesto.

Kalnas yra Karakoramo kalnų dalis, kuri iš dalies yra Tadžikistano Taškurgano autonominėje prefektūroje Vakarų Sindziange, Kinijoje ir iš dalies Baltistano regione Gilgit-Baltistan Pakistano valdomame Kašmyre.

K2 pravardžiuojamas „Laukiniu kalnu“ ir alpinistų laikomas vienu pavojingiausių kalnų pasaulyje. Remiantis įrašais, kas keturis žmones, pasiekusius viršūnę, ant kalno miršta vienas žmogus.

31 d 1954 m. liepą italų alpinistai Lino Lacedelli ir Achille Compagnoni tapo pirmaisiais vyrais, sėkmingai įkopusiais į K2 viršūnę.

 

3) Kangchenjunga – 8.598 m

8 d598 m aukščio Kangchenjunga („Penki didžiojo sniego lobiai“) yra trečias pagal aukštį kalnas pasaulyje ir aukščiausias kalnas Indijoje.

Jis yra Himalajų kalnų Kangchenjunga-Himal dalyje, palei Indijos ir Nepalo sieną.

Kangchenjunga turi penkias pagrindines viršūnes. Trys iš šių viršūnių yra ant sienos tarp Indijos Sikkimo valstijos ir rytinės Nepalo dalies, o kitos dvi viršūnės yra Nepalo Taplejung rajone.

Sikimo ir Dardžilingo rajono Vakarų Bengalijoje gyventojai kalną visada gerbė kaip „šventą“.

Daugelis saugomų teritorijų, pvz., Khangchendzonga nacionalinis parkas Sikkime, Neoros slėnio nacionalinis parkas Dardžilinge, Kangchenjunga šventovė Nepale ir kt. buvo įsteigti siekiant apsaugoti ir išsaugoti unikalią Kangchenjunga ekosistemą.

25 d 1955 m. gegužę du anglų alpinistai Joe Brownas ir George'as Bandas pirmieji sėkmingai įkopė į Kangchenjungą.

 

4) Lhotse – 8.516 m

Lhotse yra 8.516 m aukščio, tai yra ketvirtas pagal aukštį kalnas pasaulyje.

Jis yra Himalajų kalnų grandinės Mahalangur-Himal dalyje, ant sienos tarp Nepalo Khumbu regiono ir Kinijos Tibeto autonominio regiono.

Lhotse yra Everesto masyvo dalis ir yra sujungtas su Everesto kalnu per aštriabriaunį pietinį plk. Be pagrindinės viršūnės, Lhotse sudaro mažesnės viršūnės Lhotse Middle ir Lhotse Sar, 8-oji.414 m arba 8383 m aukščio.

18 d 1956 m. gegužę šveicarų alpinistai Ernstas Reissas ir Fritzas Luchsingeris tapo pirmaisiais alpinistais, įkopusiais į pagrindinę Lhotse viršukalnę.

 

5) Makalu – 8.485m

Makalui yra 8 metai.485 m aukščio, tai yra penktas pagal aukštį kalnas pasaulyje.

Jis yra Himalajų kalnų Mahalangur Himal dalyje, Nepalo ir Kinijos autonominio Tibeto regiono pasienyje.

Makalas geriausiai žinomas dėl savo piramidės formos viršūnės, kuri taip pat apima dvi žymias papildomas viršūnes: Kangchungtse arba Makalu II 7.678 m ir Chomo Lonzo su 7.804 m.

15 d 1955 m. gegužę prancūzai Lionelis Terray ir Jeanas Couzy buvo pirmieji alpinistai, sėkmingai įkopę į Makalu.

 

6) Cho Oyu – 8.188 m

Cho Oyu aukštis yra 8.188 m – šeštas aukščiausias kalnas pasaulyje.

Kalnas yra į vakarus nutolusi pagrindinė Khumbu poskyrio viršūnė Himalajų kalnų grandinės Mahalangur Himal dalyje.

Cho Oyu kalnas yra netoli Nepalo ir Kinijos sienos, maždaug 20 km į vakarus nuo Everesto kalno.

Cho Oyu laikomas „lengviausiu“ aštuonių tūkstančių aukštu, kuriuo galima įkopti.

19 d 1954 m. spalį Austrijos alpinistai Herbertas Tichy, Josephas Jöchleris ir vietinis šerpas Pasangas Dawa Lama tapo pirmaisiais alpinistais, įkopusiais į Cho Oyu.

Pirmąjį žiemos įkopimą į Cho Oyu lenkų alpinistai Maciej Berbeka ir Maciej Pawlikowski atliko gruodžio 12 d. Atlikta 1985 m. vasario mėn.

 

7) Dhaulagiri I – 8.167 m

8 167 m aukščio Dhaulagiri I yra septintas pagal aukštį kalnas pasaulyje ir aukščiausias kalnas, esantis vien Nepalo šalies teritorijoje.

Dhaulagiri masyvą pietryčiuose riboja Myagdi Khola upė, o pietvakariuose – Bheri upės intakai.

Kali-Gandaki upės Kali-Gandaki tarpeklis skiria Dhaulagiri kalnus vakaruose nuo Anapurnos kalnų rytuose.

13 d 1960 m. gegužę Šveicarijos ir Austrijos alpinistų komanda, įskaitant Kurtą Diembergerį, Albiną Schelbertą, Peterį Dienerį, Ernstą Forrerą ir du šerpai Nawang Dorje ir Nyima Dorje, pirmieji įkopė į Dhaulagiri I kalną.

 

8) Manaslu kalnas – 8.163 m

Manaslu aukštis yra 8.163 m – aštuntas pagal aukštį kalnas pasaulyje.

Kalnas yra Nepalo Himalajų Mansiri Himal pogrupyje, Nepalo Gorkha rajone.

Pavadinimas „Manaslu“ buvo kilęs iš sanskrito žodžio „Manasa“, kuris reiškia „siela“ arba „intelektas“ ir reiškia „proto kalną“.

2008 m. į Manaslu buvo įkopta apie 297 kartus, per bandymus žuvo 53 žmonės.

9 d 1956 m. gegužę Japonijos ekspedicijos komanda, vadovaujama Toshio Imanishi ir Gyalzen Norbu, tapo pirmaisiais alpinistais, įkopusiais į Manaslu.

 

9) Nanga Parbat – 8.126 m

Nangos Parbato kalnas, vietiškai žinomas kaip Diamer, yra devintas pagal aukštį kalnas pasaulyje, kurio aukštis siekia 8 126 m.

Kalnas yra Diamer rajone Pakistano administruojamo Kašmyro Gilgit-Baltistan regione.

Nanga Parbatas yra iš karto į pietus nuo Indo ir sudaro vakariausią didžiulės Himalajų kalnų grandinės viršūnę.

3 d 1953 m. liepą austrų alpinistas Hermannas Buhlas tapo pirmuoju alpinistu, įkopusiu į Nanga Parbatą.

 

10) Anapurna I – 8.091 m

8 d091 m aukščio Annapurna I yra dešimtas pagal aukštį kalnas pasaulyje.

Anapurnos masyvas yra Himalajų kalnų dalis ir yra centrinėje Nepalo šiaurėje. Anapurnos masyve yra keletas aukštų viršūnių, iš kurių Annapurna I yra aukščiausia.

Kaip ir daugumą kitų aukštų kalnų, Anapurna I yra nepaprastai sunku įkopti, o žuvusiųjų ir viršūnių santykis yra didžiausias iš bet kurios kitos 8 000 metrų viršūnės pasaulyje.

Nepaisant to, prancūzų alpinistai Maurice'as Herzogas ir Louisas Lachenalis sugebėjo tai padaryti 3 d. 1950 m. birželio mėn., pirmieji alpinistai, pasiekę Annapurnos I viršūnę.

 

Kaip matyti iš aukščiau, dauguma aukščiausių pasaulio kalnų priklauso Himalajų ir Karakoramo kalnagūbriams. Natūralus šių kalnų grožis ir unikali kalnų ekosistemų biologinė įvairovė pritraukia daugybę turistų iš viso pasaulio ir skatina turizmo pramonę.

Kaip aprašyta aukščiau, vidutiniškai 14 alpinistų per dieną bando įkopti į Everestą. Nuo 2010 m. jos viršūnėje netgi buvo geoslėptuvė, pavadinta „Žemės stogas – Everesto viršukalnė“, kuri paskutinį kartą buvo užfiksuota 2013 m.

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl visuotinio atšilimo ir žmogaus sukeltų klimato pokyčių kylanti aukštesnė temperatūra smarkiai paveikė šiuos kalnus.